Pirmasis paminėjimas
Igatės pilis rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1455 m., kai Idselis Diderikas Fitinghofas kaimą ir dvarą pardavė Peteriui fon der Borchui.

IGATĖS PILIS
Neorenesanso ponų namas Vidrižių valsčiuje — daugiau nei penki šimtmečiai istorijos.
Yra vietų, kur praeitis lieka tik archyvuose. Ir yra vietų, kur ji vis dar gyva — pastatų sienose, senuose medžiuose, tvenkinio atspindyje ir tyloje, tvyrančioje pilies parke. Igatės pilis — viena tokių vietų.



01
Jos istorija prasideda daugiau nei prieš penkis šimtmečius. Pirmieji rašytiniai liudijimai apie Igatę siekia jau 1455 m., kai dvaras buvo žinomas Idselio vardu. Per šimtmečius čia keitėsi savininkai, kartos ir epochos, tačiau pati vieta gyveno toliau.
Apie 1880 m. Igatės dvare buvo pastatytas neorenesanso stiliaus ponų namas. Architekto Rūdolfo Cirkvico fon Pistolkorsų giminei suprojektuotas pastatas buvo sumanytas santūrus, elegantiškas ir harmoningas — be perteklinės prabangos, bet su tomis ypatingomis proporcijomis ir charakteriu, dėl kurių pilies siluetas atpažįstamas ir šiandien.
Laikas pilies nepagailėjo.
XX amžiuje jos patalpose skambėjo vaikų balsai — 1934 m. pilį įsigijo Latvijos vaikų sąjunga, įkūrusi čia vaikų internatą, o vėliau vaikų namus. Vėliau nuosavybė atiteko valstybei, o pilis patyrė dar ne vieną permainą.
Nuo 1972 m. Igatės pilis priklausė Žemės ūkio ministerijai. Vėliau, jau nepriklausomoje Latvijoje, ji perėjo Valstybės nekilnojamojo turto valdybos žinion ir pamažu išgarsėjo kaip vieta šventėms, vestuvėms, pokyliams ir ypatingiems gyvenimo įvykiams.
Tačiau kiekvienai istorinei vietai ateina metas, kai prasideda naujas skyrius.
02
2022 m. rugpjūčio 25 d. Igatės pilis įgijo naujus šeimininkus.
Nuosavybę atvirame elektroniniame aukcione įsigijo SIA „Palleteries“ savininkas Edijs Ošs, o pilies kasdienis gyvenimas ir plėtra buvo patikėti Sintijai Ošai ir jos komandai. Susivienijus dviem šeimoms — Ošams ir Lāčiams — prasidėjo naujas pilies istorijos etapas.
Tikslas nebuvo tiesiog atnaujinti pastatą.Tikslas buvo sugrąžinti Igatės piliai gyvybę.Išsaugoti tai, kas vertinga.Atkurti tai, ką buvo palietęs laikas.
Ir kartu sukurti vietą, kur istorinė aplinka — ne muziejus, o gyvos patirties dalis.
Šiandien Igatės pilis — vieta, kur žmonės atvyksta švęsti svarbiausių gyvenimo įvykių, praleisti ramių išeiginių, pavalgyti malūno karčemoje ar tiesiog pasivaikščioti po parką ir akimirkai ištrūkti iš kasdienės skubos.
Čia vis dar galima pajusti daugiau nei penkių šimtmečių istorijos dvelksmą.
Tačiau Igatės pilis — ne tik pasakojimas apie praeitį. Tai vieta, kur istorija kuriama ir šiandien.
Igatės pilis rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1455 m., kai Idselis Diderikas Fitinghofas kaimą ir dvarą pardavė Peteriui fon der Borchui.
Dvaro pavadinimas ne kartą keitėsi. Apie 1880 m. Igatės dvare buvo pastatytas neorenesanso stiliaus ponų namas. Pastatą fon Pistolkorsų giminei suprojektavo Rūdolfas Cirkvicas, jame atsiskleidžia santūrus ir rafinuotas lakoniškumas.
1934 m. dvaro gyvenamąjį pastatą įsigijo Latvijos vaikų sąjunga, ir pilyje veikė vaikų internatas. 1940 m. vasarą jis buvo pertvarkytas į vaikų namus.
Nuo 1972 m. Igatės pilis priklausė Žemės ūkio ministerijai. 1996 m. Igatės pilį perėmė Valstybės nekilnojamojo turto agentūra, ir ji tapo populiaria vestuvių bei kitų švenčių pilimi su įrengtais kambariais, pokylių ir konferencijų sale. Valstybės nekilnojamojo turto agentūra pilį valdė iki 2022 m.
2022 m. rugpjūčio 25 d. pilį atvirame elektroniniame aukcione įsigijo SIA „Palleteries“ savininkas Edijs Ošs, kuris vėliau ją patikėjo dukrai Sintijai Ošai ir jos komandai. Susivienijus dviem šeimoms – Ošams ir Lāčiams – nuosavybė valdoma ir išsaugomas jos istorinis paveldas, derinant jį su nauju, šiuolaikišku plėtros modeliu.